Šeštasis pojūtis | Tikrasis AŠ
631
post-template-default,single,single-post,postid-631,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-title-hidden,qode_grid_1300,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Tikrasis AŠ

Labas ryte. Nusiėmiau kaukę ir likau stovėti nuoga, nuoga prieš save ir savo atvaizdą veidrodyje. Vaizdas…prabėgo kelios minutės, ar tai norėjau pamatyti? Pakreipiau galvą į vieną, į kitą pusę – mačiau save visu 180 laipsnių kampu, žvelgiau į vidų… Atsakymas…- daug prarasto ir išvaistyto veltui laiko. Nenusigręžiau. Nepabėgau. Likau stovėti. Jaučiu kaip kūnu pradeda bėgioti drebulys, darosi šalta…n uo vaizdo, nuo minčių, nuo jausmo, nuo supratimo, nuo to, kad negali pabėgti nuo savęs, tiesiog negali pabėgti. Nes nepasislėpsi. Negali stovėti su kauke prieš žmogų, kurį matai veidrodyje. Atspindys. Stoviu ir žiūriu. Tyla. Spengianti ausyse tyla. Girdžiu kapsinčius lietaus lašus į palangę. Realybė. Realybė – tai, ką išgyvenu, tai, ką išjaučiu šią akimirką. Šią akimirką stovinti veidrodyje Aš – tai ne aš, ne, tiksliau aš – truputis chaoso. Vis dėlto, kiek nemažai turėjo praeiti laiko, kol išdrįsau pažvelgti į save. Šalta, šalta, nes nusiėmiau kaukę. Jaučiu, kad nuvaliau daug daugiau nei vien tik nuo vakar likusius nešvarumus ant veido. Atvėriau Pandoros skrynią savo galvoje ir sieloje, apsinuoginau prieš save. Nuoga realybė… ankstus rytas…vidumi bėgantis drebulys… pašiurpęs kūnas… ši akimirka… akistata su savimi… pamačiau save, save be kaukės… labas rytas – tai manasis tikrasis AŠ…

Nėra komentarų

Rašyti komentarą