Šeštasis pojūtis | Įdomu
800
page-template-default,page,page-id-800,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-title-hidden,qode_grid_1300,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive
Masažinė žvakė, kas tai?

Nors mūsų sukurtomis ir pagamintomis masažinėmis žvakėmis mūsų klientai mėgaujasi jau daugiau kaip trejus metus, tačiau nepaisant to, mes vis dar labai dažnai sutinkame sutrikusių žvilgsnių ir sulaukiame nuostabų kupinų klausimų: o kas, vis delto, yra ta masažinė žvakė? Kaip ją naudoti? Nejaugi galima tepti vašką ant kūno?  Kaip tas vaškas paskui nusivalo?

Taigi, atsakant vienu sakiniu, masažinė žvakė yra sojos pupelių vaško, naturalių aliejų ir eterinių aliejų kosmetinis mišinys, kuris išlydomas ir išliejamas žvakės pavidalu. Tokia žvakė uždegus dagtį pakaitinama iki kol visas šis mišinys ima lydytis ir masažuojamais judesiais tepamas ant bet kurios kūno vietos.

Plačiau apie kiekvieną mūsų masažinių žvakių ingridientą bei saugų žvakės naudojimą galite pasiskaityti žemiau

Masažinės žvakės naudojimas
  • Uždekite masažinę žvakę ir leiskite jai degti tol, kol prades tirpti vaškas.
  • Ištirpusį skystį semti su šaukšteliu arba pilti iš indelio į delną.
  • Naudojant masažinę žvakę pirmą kartą, būtina nedidelį kiekį išsilydžiusio skysčio užtepti ant vidinės riešo pusės, taip patikrinant ar nepasireiškia individuali alerginė reakcija.
  • Tiesiai iš indelio pilti skystį galima tik įsitikinus, kad vaškas nėra per karštas.
  • Užteptą ar užpiltą vašką švelniais, masažuojančiais judesiai įtrinkite į odą.
  • Pilant žvakę tiesiai iš indelio žvakę užpūskite, antraip gali pasijausti degėsių kvapas ir atsirasti suodžių ant indelio kraštų.
  • Pasimėgavus masažinės žvakės malonumais, jos nepūskite. Sakoma, kad pūčiant žvakę nupūčiama ir jos teikiama teigiama energija. Žvakę reikia užgesinti gaubteliu, pirštais (atsargiai, kad neapsideginti) arba panargdinant dagtį į išsilidžiusį vašką (po to būtinai reikia ją ištraukti).
Saugus žvakių deginimas

Žvakes žmonės degina dėl daugybės skirtingų priežasčių: įvairių švenčių metu, norėdami namams suteikti jaukumo, šviesos, malonaus aromato ar tiesiog norėdami praskaidrinti sau nuotaiką. Visgi nevalai užmiršti, jog žvakė – tai ne tik malonumas. Tai – taip pat ir ugnis namuose, su kuria reikia elgtis labai atsakingai. Kad visais žvakių teikiamais malonumais galėtumėte mėgautis saugiai, mes sudėjome paprastus, tačiau labai svarbius patarimus, kurių laikymasis padės išvengti dėl neatsargaus žvakės deginimo galinčių kilti pavojų:

  • Prieš uždegant žvakę įsitikinkite, kad ji pilnai išpakuota iš savo pakuotės (nėra likę nei plastikinio įpakavimo, nei dėžutės užpildo, jei toks buvo). Negalima deginti žvakės neišėmus jos iš pakuotės.
  • Nedėkite žvakės po ar į lentynas. Lengva pamiršti, jog nuo degančios žvakės kyla karšto oro srovė, kuri kaitins virš jos arti esantį paviršių. Įsitikinkite, kad nuo žvakės iki bet kokio paviršiaus virš jos yra bent vienas metras.
  • Nejudinkite žvakės, kai ji dega. Jigu tikrai ją reikia perkelti, prieš tai užgesinkite. Prižiūrėkite, kad į vašką nepatektų pašaliniai daiktai, pavyzdžiui, degtukų ar dagties likučių.
  • Niekada nepalikite degančios žvakės be priežiūros ar vaiko kambaryje. Neikite miegoti su kambaryje degančia žvake. Užgesinkite žvakes prieš išeidami iš kambario. Tai padarę, dar kartą patikrinkite ar žvakė tikrai užgeso. Kartais užgesintos žvakės smilksta, o po kurio laiko vėl įsidega.
  • Tiek kietasiąs žvakes, tiek žvakes indeliuose deginkite ant stabilaus, karščiui atsparaus paviršiaus. Ypač atsargiai parinkite paviršių arbatinėms žvakutėms ar ilgai degančioms naktinėms žvakėms plastikinėje ar metalinėje formoje, nes jų dugnas įkaista labiau. Pavyzdžiui, televizoriaus viršus nėra atsparus karščiui.
  • Laikykite žvakę toliau nuo užuolaidų, patalynės ar kitų panašių audinių.
  • Nerekomenduojama deginti žvakių prie atviro lango. Vėjo gūsiai gali po kambarį paskleisti žiežirbas.
  • Saugokite degančią žvakę nuo vaikų ar gyvūnų, padėkite ją taip, kad jie negalėtų pasiekti.
  • Stebėkite, kad nei rūbai, nei plaukai per daug nepriartėtų prie degančios žvakės. Laikykite degančias žvakes atokiau nuo judančių žmonių, kadangi neapdairiai pasilenkus ar papūtus vėjui gali užsidegti drabužiai ar plaukai.
  • Degančias žvakes viena nuo kitos laikykite per saugų atstumą, t. y. tarp jų palikite bent 10 cm tarpą.
  • Liepsnai užgesinti naudokite specialų įrankį dagčiai įmerkti į vašką arba šaukštą. Tai yra saugiau, negu pūsti į žvakę. Pučiant gali pasklisti žiežirbų arba karšto vaško gali ištikšti į šalis (ypač tai būdinga arbatinėms žvakėms).
  • Ilgiau degdamos žvakės įkaista (ypač tas pasakytina apie žvakes metaliniuose bei stikliniuose induose), todėl norėdami paimti degančią ar ką tik užgesintą žvakę, pirmiau įsitikinkite, kad ji nėra karšta.
  • Nesižavėkite žvakėmis su įvairiais blizgučiais, jose gali būti sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas;
  • Vėdinkite kambarius, kuriuose deginamos žvakės. Kad ir kokia būtų natūrali žvakė, visgi degdama ji išskiria šalutinius degimo produktus, kurie turėtų būti pašalinami iš patalpų.
  • Žvakės teikiamais malonumais mėgaukitės saugiai:)
Žvakių priežiūra

Norint, kad žvakė degtų švariai, kvapniai ir ilgai, nepakanka vien tik uždegti dagtį ir palikti viską likimo valiai. Būtina prižiūrėti žvakės degimo procesą, liepsnos aukštį. Jeigu liepsna tampa per didelė, pradeda kilti tamsios dūmų gijos – tai suodžiai, kurie teršia patalpų orą, greičiau tirpsta vaškas, todėl žvakės degimo trukmė gerokai sutrumpėja. Suodžių kvapas gali permušti kvapnios žvakės kvapą.

Taigi, kad neįvyktų šie bei daugelis kitų negerų dalykų, Šeštasis pojūtis pateikia paprastus patarimus, kaip teisingai deginti žvakę:

  • Žvakės liepsna turi būti ne didesnė nei 1-1,5 cm. Jei liepsna dėl per ilgo knato tampa per didelė, žvakės knatą patrumpinkite žirklėmis iki 0,6-1 cm.
  • Nerekomenduojame žvakę deginti ilgiau nei 5 val. geriau žvakę užgesinti, leisti atvėsti ir prieš uždegant vėl patrumpinti dagtį.
  • Jei ant knato galiuko susidarė „kepurėlė“, ją nukirpkite. Tai natūralus reiškinys sojų vaško žvakėje.
  • Pirmą kartą uždegus žvakę leiskite tirpstančio vaško „baseinėliui“ pasiekti indelio sieneles, kad išvengti „tunelio“ susidarymo.
  • Žvakę vienu uždegimu geriausia deginti tol, kol vaškas išsilydo per visą žvakės skersmenį. deginant trumpiau darosi „šulinys“. tada užgesinus žvakę, jos kraštus galima užlankstyti į vidų (arba nupjauti, tačiau šiuo atveju trumpėja degimo laikas). 
  • Jei žvakė ima stipriai rūkti, suanglėjusio dagčio galą pakirpkite. 
  • Nuo šalčio žvakė gali apsitraukti balkšvu sluoksniu – „pražysti“. tai vienas natūralaus vaško požymių, žvakės degimo kokybei neturintis didesnės įtakos. spalvos ryškumą atgausite pašildę žvakę plaukų džiovintuvu arba palaikę ją šiltoje patalpoje.
  • Šaltyje žvakė dega lėčiau ir silpniau. 
  • Labai šiltoje patalpoje žvakė sudega žymiai greičiau.

 

Pavojai slypintys kitose žvakėse

Šių dienų žvakių pramonė yra itin plati ir įvairi. Parduotuvėse galima rasti įvairiausių dydžių, formų, kvapų ar net paskirties žvakių. Todėl nenuostabu, jog dažnam iš mūsų yra sunku išsirinkti patį geriausią, tinkamiausią, naudingiausią ir sveikiausią produktą. Deja, mes taip pat dar nesame pažengę tiek, kad galėtumėme pateikti glaustą, tikslią, konkrečią informaciją, kaip tai padaryti:( Bet mes galime pasidalinti mūsų sukauptomis žiniomis ir papasakoti į ką atkreipti dėmesį renkantis žvakes ir ko reikėtų vengti

 

  • Parafinas

Didžioji dalis visų rinkoje esančių žvakių pagaminta iš parafino – paskutinio naftos perdirbimo grandyje gaunamo produkto, kuris eina net po asfalto gamybos. Tai bekvapė ir bespalvė, kieta medžiaga. Ši žaliava yra pigi, plačiai pritaikoma ir lengvai modifikuojama. Parafinas tirpsta lėčiau nei vaškas, todėl tokia žvakė dega ilgiau. Siekiant dar labiau pailginti šį procesą, pridedama apie 10% stearino (riebalų rūgšties). Degdamas parafinas išskiria panašias medžiagas kaip ir dyzelinis variklis, susidaro suodžiai. Suodžiuose daugiausia yra anglies, tačiau gali būti ir ftalatų bei įvairių organinių lakiųjų junginių. Jie nusėda ant grindų, kilimų, elektros prietaisų. Įkvėpus suodžių, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles.
JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) patvirtino, jog deginama parafino žvakė skleidžia suodžius, su kuriais į orą yra išmetamas nedidelis, tačiau kenksmingas kiekis toksinų. Šios nuodingos medžiagos yra pripažintos žmogui pavojingais kancerogenais, kurių dažnas ir gausus vartojimas gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus (nuo trumpalaikių alergijų iki kvėpavimo ir nervinės sistemos sutrikimų ar išskirtinais atvejais net sutrikdyto kūdikių vistymosi). Dažniausiai lauke deginti skirtose žvakėse naudojamas prasčiausios kokybės parafinas, tad jokiu būdu jų negalima deginti patalpose

 

  • Knatas

Žvakių dagtys skirstomos į dvi rūšis: su šerdimi ir be šerdies. Be šerdies dagtys yra dažnai supinti arba susukti iš medvilnės gijų ir yra laikomi saugiausiais deginti. Tuo tarpu dagtys su šerdimi turi popierinį arba dar blogiau metalo pagrindą, aplink kurį yra supintos gijos.
Tyrimais patvirtinus švino, kadmio ir cinko šerdies dagčių pavojingumą dėl žvakei degant išmetamų į orą pavojingų metalo mikrodalelių, kurios įkvėptos iškart pasisavinamos organizmo, JAV buvo uždraustas. Šiuo metu, nors ir žinoma apie šių dagčių žalą, kitos šalys, ypatingai trečiųjų šalių, vis dar gamina žvakes su metalo šerdies dagtimis. Jeigu žvakė neturi išsamaus sudėties aprašymo, prieš perkant, pirmiausiai ją reikėtų atidžiai apžiūrėti. Jeigu žvakės dagtis turi šerdį, ją neretai galima pamatyti.

 

  • Kvapai

Pakankamai dažnai į žvakių sudėtį įeina kvapnieji aliejai, kurie, siekiant sumažinti žvakės savikainą, kartais būna pagaminti iš pavojingų medžiagų. Neretai parduotuvėse siūlomi oro gaivikliai ar aromatinės žvakės paslepia kvapą sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis arba nuslopina kvapo receptorius. Slopinant kvapo receptorius nosies ertmė padengiama plona aliejinga plėvele arba naudojamos nervines ląsteles slopinančios veikliosios medžiagos, tokios kaip formaldehidas, fenolis. Dauguma žvakių kvepia dėl jose esančių lakių sintetinių kvapiųjų medžiagų: įvairių benzeno junginių, aldehidų, fenolių, ftalatų ir kitų toksinių medžiagų, pavojingų visiems gyviems organizmams. Šios sintetinės medžiagos silpnina imunitetą, sukelia centrinės nervų sistemos ir kvėpavimo takų ligas, skatina vėžį, hormonų apykaitos sutrikimus ir panašiai.
Visgi negalima teigti, jog visos žvakės, kurių sudėtyje yra sintetinių aliejų yra kenksmingos ir pavojingos. Sintetinių medžiagų naudojimas (tiksliau nenaudojimas) pramonėje yra akylai prižiūrimas įvairių institucijų visame pasaulyje, tarkim Tarptautinės kvepalų asociacijos (IFRA).