Šeštasis pojūtis | Kelionės atgarsiai
412
post-template-default,single,single-post,postid-412,single-format-standard,qode-quick-links-1.0,ajax_fade,page_not_loaded,,qode-title-hidden,qode_grid_1300,footer_responsive_adv,qode-theme-ver-11.2,qode-theme-bridge,wpb-js-composer js-comp-ver-5.2.1,vc_responsive

Kelionės atgarsiai

…filmas, kurio metu išgirsta frazė „gyvenime svarbu žmonės ir trys stadijos – MEILĖ, LAIKAS IR MIRTIS“, iš prisiminimų ištraukė nesenai buvusios kelionės vaizdinius –  niūrus, siūbuojantis, rūke skęstantis vandenynas prieš akis ir tyli žmonių minia, likusi užnugaryje…sėdėjau prie lango ir piešiau savo gyvenimo paveikslą, tokį pat kaip vandenynas – su pakilimais ir nuosmukiais, su besiritančiomis bangomis, su šurmuliu ir atslinkusios nakties ramuma, su vėjo gūsiais, su bekrašte nežinomybės jūra ir žmonėmis. Daugybe įvairialypių žmonių. Šalia sėdinti tipinė prancūzų pora – senyvo amžiaus, dryžuotais baltiniais, masyviu laikrožiu, vyriškis ir suknute, ryškiai raudonai nulakuotais nagais ir nuostabiu kaklo papuošalu pasidabinusi moteris. Gera buvo žiūrėti į šią porą, jausti nuo jos sklindančią šilumą ir judviejų artumą. Prie gretimo stalelio sėdintis vyriškis, atrodė vienišas, atsisėdo ir sėdėjo ta pačia veido išraiška, o valgis tebuvo tik maistas jo lėkštėje, kurį reikia valgyti tik tam, kad valgytum. Dar kiek tolėliau sėdėjusi pora su 3 mažamečiais vaikais buvo susikoncentravusi į jų maitinimą ir net nematė juos supančio gyvenimo.

Gyvenimas tarsi domino. Dedi vieną dalį prie kitos, statai, dėlioji, mąstai, tikiesi, lauki ir …kažkas – nematoma ranka, nevalyvas judesys, prarasta akimirka…palieti…krenta…griūna tavo statinys…liūdna…prarastas laikas…pradingusi svajonė, neišsipildęs užmojis…laikas… atsitiesi ir vėl iš naujo keli, dedi, statai, džiaugiesi matydamas rezultatus ir palieti…dalys byra, krenta, gula vienos ant kitų, atsiranda naujas vaizdas, išgirsti naujus garsus, turi naują laiką…ir vėl gyveni…

Klegantys vaikų balsai žaidimų aikštelėje prišaukė saulę. Šilumos spinduliai nusiritę žmonių veidais,  visus tarytum pabudino, atsirado šurmulys, pradėjo virti gyvenimas. Kaip viskas susieta? Gamta, žmogus, daiktai, vieta ir galų gale, niekad nesustojantis laikas. Visi esam vienos akimirkos dalyviai.

Gyvenam tam, kad pajausti, išgirsti, pamatyti, sužinoti, išgyventi ir sudėlioti savo gyvenimo paveikslą, kaip pūzles detales sustumdyti kiekvieną paveikslo gabalėlį į bendrą visumą, kad kelio pabaigoje sėdėdama prie židinio, jausdama malonią šilumą, prisiminčiau kiekvieną domino dalelę ir visus paveikslo, savo gyvenimo paveikslo, gabalėlius. Ir būtų gera…gyventi…

E.A.

No Comments

Post A Comment